Daugelyje šalių, jų tarpe ir Tarybų Sąjungoje, pirma rašoma žmogaus pavardė, o paskui - vardas. Taip yra ir augmenijos pasaulyje: pirma rašomas genties, paskui rūšies pavadinimas. Tokią nomenklatūra įvedė prieš 200 metų K. Linėjus (Karl v. Linne).
    Kiekvienoje šalyje tėvyniniai augalai, taip pat ir dauguma introdukuotų augalų, vadinami nacionaline kalba. Lotyniškus pavadinimus vartoja tik botanikos specialistai.
    Tačiau kaktusai vadinami tik lotyniškai, t.y. tokiais pavadinimas, kokiais juos pažymėjo autorius, pirmą karta aprašęs vieną ar kitą gentį. Pagal veikiantį tarptautinį susitarimą pirmiausia rašomi lotyniški pavadinimai, paskui smulkesnį aprašymą ir duomenis galima pateikti bet kuria kita kalba.
    Bandymai sukurti pilną kaktusų nomenklatūrą kitomis kalbomis nepavyko: liaudiškus pavadinimus teturi vienas kitas kaktusas, pavyzdžiui, "Nakties karalienė", "Vyskupo kepurė". Todėl kaktusininkams belieka susipažinti su lotyniškais bent jau kolekcijoje esančių kaktusų pavadinimais.
    Kiekvieną augalą botanikai vadina dviem vardais: pirmasis rodo gentį (genus), antrasis - rūšį (species). Imkime, pavyzdžiu, Rebutia senilis. Iš šio pavadinimo suprantame, kad kaktusus priklauso genčiai, pavadintai prancūzų kaktusininko Rebiu (Rebut) vardu. Šiai genčiai priklauso daug gausiai žydinčių, aukštai kalnuose augančių rūšių. rūšies pavadinimą senilis (senasis) šis kaktusas gavo dėl savo tankių, baltų dyglių. Genties pavadinimas visuomet rašomas didžiąją raide, net ir tuo atveju, jei jis kildinamas ne iš pavardės. Rūšies pavadinimas rašomas mažąja raide.
    Rūšis gali turėti keletą atmainų ir veislių. Pavyzdžiui, turime kaktusą, kurio pavadinimas Gymnocalycium mihanovichii var. Friedrichii f. cristata . šis pavadinimas kalba apie skiauterėtąją atmainos formą cristatą, taip pavadintą ją aprašiusiojo botaniko Frediricho vardu. Rūšies pavadinimas yra kilęs iš laivų savininko Michanovičiaus (mihanovichii) pavardės ir rodo gentį, kuriai būdingas pliko puodelio formos žiedas (gymnos - nuogas, pilkas, calycium - puodelis). Šalia rūšies pavadinimo visada sutrumpintai rašoma moksliškai aprašiusio augalą autoriaus pavardė. Pavyzdžiui, Parodia mutabilis Backbg. (Backeberg).
    Rūšies pavadinimas iš esmės nesikeičia. Tačiau tuo atveju, jei keičiasi genties pavadinimas, motyvuotai priskiriant rūšį prie kitos, jau žinomos genties, tai šio pavadinimo keitėjas, įrašydamas sutrumpintą rūšies pavadinimo autoriaus pavardę skliausteliuose, prirašo dar ir savo pavardę. Pavyzdžiui, pavadinimas Porodia schvebsiana (Werd.) Backbg. Sako, kad pirmasis augalą pavadino botanikas Verdermanas, priskyręs jį echinokaktusų (Echinocactus) genčiai, kurią Bakebergas vėliau priskyrė naujai genčiai parodija (Parodia).
    Genties, rūšies ir veislės pavadinimai gali būti kildinami iš žmonių pavardžių - rebucija (Rebutia), iš vietovardžių - bolivianus (iš Bolivijos), iš augalų savybių - gimnokaliciumas (Gymnocalycium) ir t.t

Taisyklingas lotyniškų pavadinimų tarimas.

    1. Raidę "c" tariame kaip "k". Jei po "c" seka balsiai "e", "i", "y", arba dvibalsiai "oe", "ae", "c", tariame paprastai, kaip ir lietuvių kalboje.
    2. Dvibalsį "ae" tariame "e" (pavyzdžiui, žodis: "Cactaceae" - kaktacee).
    3. Dvibalsį "oe" tariame kaip vokiškąji "ö".
    4. Priebalsius "ph" tariame"f".
    5. Priebalsį "s" tarp balsių paprastai tariame "z".
    6. Priebalsio "h" po priebaslių, pavyzdžiui "th", - visiškai netariame.
    7. Raidę "x" skaitome kaip "ks" (pavyzdžiui, Mexika - Meksika).