Žinant gamtines sąlygas, kuriose kaktusai auga savo tėvynėje, gali atrodyti, jog jiems nereikia trąšios žemės, nes jie įpratę augti smėlynuose. Bet taip galvoti klaidinga. Kaktusų tėvynės dirvožemyje gausu mineralinių medžiagų, kurios sudaro, dūlėjant uolienoms.
Kaktusai, kaip jau esame minėję, auga nuo Magelano sąsiaurio iki Kanados. Suprantama, kad ir klimato sąlygos, ir dirvožemio sudėtis labai įvairios. Todėl negalima pateikti bendro recepto, kuris tiktų visiems kaktusams, nustatant žemės sudėtį. Reikia tik sudaryti pagrindinį žemių mišinį ir paskui pridėti būtinų elementų, atsižvelgiant į auginamų kaktusų rūšį. Svarbiausia yra tai, kad visiems kaktusams žemė turi būti lengva, akyta, kad vanduo greitai prasisunktų. Žemių mišinys, kurio paviršiuje laikosi vanduo, kaktusams netinka. Be to, kaktusų šaknys nepakenčia puvimo proceso. Geriausiai jiems tinka lapinė, velėninė žemė (2 - 3 metų pūdinys) ir stambus upės smėlis. Imant smėlį iš kasvietės, reikia jį kruopščiai perplauti (kol vanduo taps visiškai švarus), kad išsivalytų nepageidaujamos priemaišos. Smėlio vietoje galima naudoti susmulkintą ir persijotą koksą; jis poringas, lengvai praleidžia vandenį ir orą, o tai būtina sveikoms šaknims vystytis. Be to, žemėje turi būti kruopų didumo plytų gabalėlių, prie kurių prikimba jaunų kaktusų šaknelės, medžio anglies gabalėlių, senų sudūlėjusių kalkių ir molio, kuri geriausia imti iš nugriautų pastatų.
Ruošiant kaktusams pagrindinį žemių mišinį, imama lygiomis dalimis lapinės, velėninės žemės ir smėlio, pridedant medžio anglies gabalėlių, kurie apsaugo nuo puvimo, grūstų plytų. 1 kibirui paruoštos žemės pridedama 20 g superfosfato, 5 g kalio chlorido ir viskas gerai sumaišoma. Žemės turi būti drėgna. Sausa žemė sudrėkinama, bet ji neturi būti šlapia. Paėmus saują žemės ir sugniaužus kumštyje, ji turi lengvai subyrėti. Reikia patikrinti ir žemės rūgštingumą: jis turi būti pH 5,6 - 6,5.
Į tokią žemę jau galima persodinti kaktusus. Lapinėms kaktusų rūšims (epifiliumui, zigokaktusui, ripsaliui) reikia pridėti inspektinės žemės, durpių ir išdžiūvusio, trinto galvijų mėšlo (maždaug 10 - 15 % žemės mišinio ). Šiems kaktusams pageidaujamas žemės rūgštingumas - pH 4,5 - 5,5. juos gera patręšti sudūlėjusiu galvijų mėšlu arba laistyti 1 kartą per 10 dienų vandeniu praskiestomis (1:4) galvijų mėšlo srutomis. Maistingesnę žemę mėgsta ir suaugę echinopsiai. Pavasarį persodinant, galima į žemę primaišyti trinto galvijų mėšlo. Tai paspartins jų gausų žydėjimą. Dygliuotiesiems ir pūkuotiesiems kaktusams pridedama kalkių, kurios reikalingos dygliams ir pūkams susidaryti. Suaugusiems kolonos pavidalo cereusams reikia molio, kuris sutvirtina jų audinius.
Jeigu kaktusus persodiname kas metai ir duodame jiems reikalingą žemės mišinį, jų papildomai tręšti nereikia. Tačiau tuo atveju, kai dėl kokių nors priežasčių jie liko nepersodinti, kartą per dvi savaites vasarą galima juos palaistyti trąša, kurią rekomenduoja chemikas G. Kadatskis:
40 g kalio salietros,
25 g kalio dihidrofosfato,
15g 20 % superfosfato,
10 g kalio sulfato,
9 g kalio chlorido,
1 g magnio sulfato.
Vienam litrui vandens imama 1 g mišinio.
Nepatartina kaktusų tręšti paprastomis gėlių trąšomis. Šiose trąšose yra daug azoto, kuris skatina spartų kaktusų augimą. Dėl to išauga silpni, negražūs dygliukai. Tokie kaktusai žiemą, trūkstant saulės šviesos, gali greitai supūti. Negalima tręšti ir silpnai augančių bei tik ką persodintų kaktusų. Retkarčiais naudinga kaktusus palaistyti silpnu kalio permanganato tirpalu.
Norint apsaugoti žemę nuo kenkėjų, reikia ją sterilizuoti. Namų sąlygomis tai daroma šitaip: į katilą, kuriame virinami skalbiniai, įpilama truputį vandens, žemės mišinys suberiamas į maišą, o į vidurį žemės dedama žalia bulvė. Maišas su žeme pritvirtinamas prie katilo rankenų taip, kad jis nesiektų vandens. Uždegus dangčiu, katilas statomas ant ugnies. Vandeniui užvirus žemę sterilizuoja garai. Tai trunka pora valandų. (kai bulvė išvirs, žemė bus sterili.) sterilizuoti žemę reikia ne vėliau kaip tris savaites prieš persodinant kaktusus, kad vėl atgytų mikroorganizmai, reikalingi šaknims vystytis.
