Dar vienas kaktusų dauginimo būdas - skiepijimas. Jo imtis reikia tik tokiu atveju, kai norime išsiauginti kaktusą, kuris mūsų klimatinėmis sąlygomis leidžia labai silpnas šaknis ir iš jų negalima augti, taip pat žiemą, kai kaktusai sunkiai prigyja, nyksta vertingas egzempliorius, turintis dar sveiką viršūnėlę. Tokį kaktusą galima išgelbėti skiepijant. Be to, skiepijama, norint padauginti retas rūsys, neturinčias "vaikų". Praslinkus keliems mėnesiams po įskiepijimo, kai įskiepis žymiai paūgėja, jo viršūnėlė nupjaunama ir įskiepijama į kitą poskiepį. Pasilikęs kelmelis ant stipraus poskiepio po kiek laiko išleidžia šonines ataugėles - "vaikus". Paaugusius "vaikus" nupjauname ir vėl skiepijame į naują poskiepį.
Nupjovus vertingo kaktuso viršūnę skiepijimui, lieka apatinė dalis su atvira žaizda, ant kurios gali lengvai patekti drėgmė, sukelianti puvimą. Šito galima išvengti, uždėjus tokiam nupjautam kaktusui "kepurę", t.y. įskiepijus į jį paprastą echinopsį. Įskiepiui prigijus, visos echinopsio areolės atsargiai pašalinimas. Tokiu atveju echinopsis neturės "vaikų", o apatinė vertingoji augalo dalis pradės juos auginti.
Skiepijimas - vienas svarbiausių dauginimo būdų, spartinantis pačių įdomiausių kaktusų rūšių augimą, žydėjimą ir vaisių mezgimą. Lėtai augantys sėjinukai įskiepijus auga nepalyginamai sparčiau. Reti importiniai kaktusai , įskiepyti į poskiepį su stipriomis šaknimis, bematant keičiasi ir pražysta 2 - 3 metais po skiepijimo. Paprastai poskiepiu visiems kaktusams tinka cereusai, trichocereusai, garizijos, selenicereusai. Laikinam skiepijimui - echinopsiai. Opuncijos gerai prigyja, įskiepytos į kitas opuncijų rūšis, ypač cilindropuncijas. Daugeliui rebucijų rūšių opuncija yra nepakeičiamas poskiepis. Zigokaktusus geriausia skiepyti į peireskiją. Stambiems įskiepiams geriausias poskiepis - cereusai.
Skiepijimo sėkmė daug priklauso nuo operacijos atlikimo greitumo. Visa, kas reikalinga skiepijimui, privalo būti iš anksto gerai paruošta ir išdėstyta: įskiepis, poskiepis, aštrus, plonas peilis arba medicininis skalpelis, vata, spiritas, guma, vilnoniniai siūlai.
Poskiepį įskiepiui reikia parinkti taip, kad jų diametrai sutaptų. Skiepijama, įpjaunant tiesiai, nuožulniai, pleištu ir įskeliant. Japonai, būdami lakios fantazijos ir talentingai sugebėdami panaudoti mažas formas, viename opuncijos lape gali įskiepyti daug įskiepių.žinoma, toks skiepijimas yra laikinas, nes, įskiepiamas paaugus, jie nebeturės vietos kur daugiau vystytis.
Skiepijimas - tai savotiška operacija, kurią būtina atlikti steriliai. Rūpestingai nusiplaunamos rankos, peilis nuvalomas spiritu. Tiek poskiepio, tiek ir įskiepio pjūvis turi būti horizontalus, o kraštuose reikia dar nuožulniai įpjauti, kad besitraukiant odelė džiūdama neatstumtų įskiepio nuo poskiepio. Padarius poskiepio pjūvį ir nuožulniai nupjovus stiebą, nupjaunamas dar vienas plonas griežinėlis, kuris paliekamas ant poskiepio, kad pjūvis neapdžiūtų. Įskiepis įpjaunamas tiesiai ir nuožulniai, po to gerai nuimamas pasilikęs ant poskiepio griežinėlis, poskiepis prispaudžiamas prie įskiepio ir, padėjus ant jo gabalėlį vatos, kryžmai užrišamas gumelės ar vilnonio siūlo raštais. Jeigu įskiepis nedidelis, jį galima ne pririšti prie poskiepio, o prispausti akmenėliu. Kaip jau esame kalbėję, visa procedūra atliekama labai greitai. Negalima keletą kertų pritaikant dėlioti poskiepį prie įskiepio.
Sujungiant įskiepį su poskiepiu, reikia žiūrėti, kad centriniai audiniai visiškai susijungtų tarpusavyje, priešingu atveju skiepijimas nepavyks.
Po kiekvieno pjūvio peilį reikia nuvalyti spiritu, nes pasilikusios ašmenų sultys tuoj pat oksiduojasi ore ir, joms patekus ant pjūvio, skiepijimas nepavyksta.
Raištis turi tolygiai prispausti įskiepį prie poskiepio. Jeigu raištis per silpnas - skiepijimas nepavyks, jei per stiprus gali sužaloti įskiepio viršūnėlę.
Įskiepytą augalą reikia laikyti tamsoje vietoje, saikingai laistant jį, nes vandeniui patekus į skiepijimo vietą, poskiepis pradeda pūti. Raištis nenuimamas 2 - 3 savaites. Jei skiepijimas nepavyko, reikia jį pakartoti. Skiepijant pleištu, poskiepio pleištas ir įskiepio pjūvis turi gerai sutapti. Įskėlimo būdu skiepijami zigokaktusai į peireskiją. Skiepijant įskėlimo būdu ir pleištu, įskiepį prie poskiepio galima pritvirtinti opuncijos dygiu, perdūrus juo įskiepį ir poskiepį, kaip nurodyta 7 paveiksle.
